kieniotis

kiẽniotis, -iojasi, -iojosi 1. bandyti įveikti už save stipresnį; rodytis prieš kitą su savo jėga: Tai, matai, jis, vyras, kieniosis da prieš tokį milžiną! Al. Ko tu čia kieniojiesi prieš mane! Al. Nesikieniok, ba tu vis tiek nieko nepadarysi Al. | Kiẽniojas kap gaidys prieš vištą Smn. 2. painiotis, maišytis kam, trukdyti: Ko dar kiẽniojies po rankom! Ūd.